Stirnų takais

Mano pagaminti rageliai, kurie veikiau turėtu vadintis stirniuko ragais, mat tik patinai būna raguoti :D

 Labiausiai džiaugiuosi dėl pavykusios ragų tekstūros.

Dabar beliks traukti kur į snieguotą mišką ir pasidaryti fotosesiją su drauge. Gaminu ragelius ir jai.

Samanų terariumas

Smagus ir mielas projektas, kurio detalų aprašymą rasite čia :) Na, o aš dalinuosi savo trim terariumukais su musmirėm ir žalčiukais.

Knygų skirtukas

Neseniai beklaidžiodama mano mėgstamame rankdarbių bei projektų puslapyje Cut out and keep, suradau beprotiškai žavaus knygų skirtuko projektą.  Jo autorė Zombiella x. pasiūlė pasigaminti žavias kyšančias kojytes. Kaip gi galėjau nepasinaudoti šia idėja?? :)

Mano bandymas;)

Nesinorėjo daryti lygiai tokio pat, maniškės kojytės yra su ryškiai raudonais bateliais su dirželiu ir taškuotomis "pėdkelnėmis" ;)

Deja, neturėjau pakankamai tvirtos vielutės imantresniems raitiniams. Bet tai ne vienintelės mano kojytės. Ateitį žadu pakartoti šį projektą varijuodama pačia idėja :)

Ramen

Mmmmm :)

;)

Vasara ant nosies

Na va, jau gegužė į pabaigą. Tuoj birželis liepa ir ...atostogos :)))) Uch, laukiu jų labiau, nei gimtadienio. Tikiuosi oras bus geras ir tos dvi savaitės  bus nuostabios. Na, bet aš lietaus žmogus, tad jei lis, tai man ir tinka :D Pastaraisiais mėnesiais daugiausia laiko skyriau savo angliškam blogui. Gal blogo specifika (jis skirtas mano meilei gotiškai kultūrai) gal užseniečių laisvumas, bet smagu kai tave komentuoja, tad savaime suprantama, norisi rašyti, publikuoti ir dalintis idėjomis :) ;)

Pucca stilius

Ar atsimenate tokį animacinį filmuką "Pucca"?  Jie būdavo tokie trumpučiai, bet man visad patikdavo :)
Pagrindinė heroja Pucca nesiodavo dvi iš plaukų padarytas bandeles. Tipiška japoniukių šukuosena :)

Tad siūlau ir jums pabandyti pasidaryti tokią. Tereikia susirišti dvi arklio uodegėles norimam aukštyje ir jas išversti per apačią.

O toliau viskas pagal šį video ;)

Rezultatas bus toks .

Širdys pavasaryje

Valentino diena jau praėjo, bet save mylėti niekad nevėlu :)  

Vitaminai ant palangės

Pastaruoju metu baidausu visų daržovių nes pažvelgus į jas matau vienus pesticidus ir kitokias negeras trašas, kuriomis jos "šeriamos". Matyt per daug prisižiūrėjau TV apie daržovių auginamą cheminio karo salygomis :) Dabar visos morkytės  ir paprikos atrodo kaip žiurknuodžių buteliukas. Dėl to matyt nusilpo imunitetas, nes nuolat kosčiu ir snargliuojuos. O pastarosiom dienom dar ir visai užkimau. Sintetiniai vitaminai netraukia, bet parduotuvėj pamačius kažkokios neaiškios spalvos pomidorą, apetitas ir nekyla :( 

Tad nusprendžiau, kad pradėsiu pati ant palangės auginti gūžines salotas ir prieskonius. Gal dar kokią papriką ir pomidoriukų. O vasarą ir balkoną galima paversti sodeliu :)Ši idėja kilo užtikus blog'ą "Balkonininkystė" . Galima rasti smagių įdėjų ir projektų. Bet iki vasaros dar toooli ir man lieka palangė.

Bus kažkas tokio.

Foto iš  Windowsill Herb Garden 

Manau reikia susirasti tokį vazoną - lovelį. Jis turėtu patogiai užsikabinti už plokščio mano virtuvės radiatoriaus. Galvoju jame auginti porą gūžinių salotų, kelis svogūnus, bazilikus, čiobrelius, raudonelius.

Dar labai užsimaniau samanų terariumo, bet šitas prijektas atidemas iki pavasario, nes visos sąmanos po sniegu ir nėr ko jų žadinti. O projektuką radau čia, labai puikiame rankdarbiams skirtame puslapyje.

Nuostabi žaluma!!!

Frankenšteino paglostyta

Na va. Kažkaip naršydama Ebay aptikau tokius skeleto rankelių plaukų segtukus :) 

Bet vienas kainuoja apie 6 dolerius, tad nusprendžiau, kad galiu pabandyti pasigaminti kažką tokio pati. Ir vualia! 

Tobulėjimui vietos dar yra :) Tad...

Gal kada turesiu baltas skeleto rankeles. O kol kas džiaugiuosi tokiomis va Frankenšteino pabaisos letenom.

Pokyčiai

Gyvenimas yra toks jau dalykas  - suvytas iš įvykių, žmonių ir minčių. Įvykus pokyčiams kurioje nors dalyje, prasideda grandininė reakcija. Ir atrodo vienas Dievas te žino, kaip pasikeis bendras vaizdas. Esu iš tų, kurie nelabai mėgsta pokyčius. Jei pasikeistu tik vienas segmentas, būtų nieko tokio, bet žinojimas, kad vienas mažytis perversmas keičia viską, atrodo bauginantis. Visada bandydavau izoliuoti kitus segmentus prieš pokyčius kuriame nors viename. Bet pastaruoju metu jų atsirado tiek daug, kad tektų izoliuoti visą save (gal ir nieko idėja), bet man jau tiesiog pabodo... Pabodo užkaišinėti tarpelius ir dangstyti atskirus segmentus, bandant apsaugoti visumą nuo absoliučios kaitos. Tad paleidžiu... Gal kai kuriems karoliukams nebeliks vietos vėrinyje, bet jų jau pilnos kišenės ir jie seniai nebedera prie bendro vaizdo. Atrodo, kad kartais vis dar tikiuosi surasti jiems kokią paskirtį, bet...

So it goes...

Visada mėgau metaforas.... :) Vis dar jas mėgstu. Mėgstu savo ramybę, kartais įsišėlstančią, bet kaip kitaip nurimsi, jei ne po geros audros. Mėgstu savo juodą būdą, savo juodą išorę, po kuria visos pasaulio spalvos gali saugiai miegoti, nebijodamos išblukti. Mėgstu savo karts nuo karto raudoniu pažįstančius plaukus, savo iki mėlynumo baltą odą, savo veidą, neturintį mimikos raukšlių. Mėgstu savo grafaitišką manierą ir raganišką mintijimą. Šiame gyvenimo taške mėgstu save visą. Mėgstu savo raudonplaukį angelą, dėl visų su manimi ištvertų akimirkų, dėl visų surinktų ašarų, ištiestų rankų, juokingų atsitiktinumų (būdų priminti apie save) ir kantrybės būti šalia, kai apsvaigus nuo žemiško gyvenimo ignoruoju jį ar visai pamirštu. Tai didžiausia meilė, iš kurios galiu mokytis. Ir mokaus.